nežinau kodėl bet jaučiu kad nuo pečių nusirito pora didelių akmenų. vakar buvo atvykus komisija iš Lazdijų, kurie tyrė (klausinėjo) koks aš esu durnas.

labai bijojau kad neprikalbėčiau nesąmonių, bet tikiuosi kad taiip neįvyko, ir aš pasirodžiau pakankamai gerai, bet ar tikrai ( abėjonių pilnuma). liko tik palaukti atsakymų, tiek iš daktarų, tiek iš soc. skyriaus.

mane nustębino, mano advokato pasakymas, kad aš turiu “visiškai pasveikti”. bet ar sergant šizofrenija įmanoma pilnai tai padaryti, ar įmanoma visiškai pasveikti. žinau. kad mano liga bus visą laiką su manimi, ir aš vienas turėsiu ( turiu) ja pasirūpinti. turiu ir turėsiu suvaldyti savo ligą, ir emocijas kurios kartais mane užvaldo ir nepaleidžia.

manęs laukia dar vienas iššūkis, kuris matyt bus didžiausias visoje mano “Kalbėtojo” karjeroje – SEIMO konferencija.

bet apie tai kitą kartą 🙂