pirmadienio 12 valandų strymas buvo kažkas, bet svarbiausia, kad jame buvo mano draugų palaikymas, kuriems už tai esu dėkingas.

DJ. Reginald Leger, buvo vienas iš jų, kuris man davė vieną vertingiausių patarimų, apie muzikos selekciją, ir nesijaudinimą dėl to ar tavo muzika patiks klausytojams. ir aš jam už tai dėkingas.

taip pat, ten buvo mano Kanadietiškas palaikymo komitetas – Banzaimerlin, Riversowide, ir aišku, mano bičiulis, URC, ir žiūrovų buvo daugiau, netgi turėjau pirmą rimtą reidą, bet neprisimenu iš ko ar kas mane reidino.
nors, turėjau, paramą ir palaikymą, pats sunkiausias metas , nepasiduoti ir ne užmigti, buvo tarp 5-6 AM, kai miegas pats saldžiausias, bet aš atlaikiau pagundą viską nutraukti arba pasatyti viską ant auto dj…

antradienį, po transliacijos, kai kažkiek atsipūčiau, buvo maža šventė su savo moterimi, socialine darbuotoje ir keliais man brangiais žmonėmis. daug svekinimų iš visur ir geriausia dovana, tai gyvenimas čia ir dabar….
o dabar, viskas atsimušė į depresiją po gimtadienio. ir tą saldų dviejų parų miegą.
O šiandien, reikia eiti į mokyklą, kad ir kaip nenorėčiau , bet liko 1,5 savaitės, ir atostogos laukia manęs…. tai bus vienos iš lengvesnių savaičių mano profesijos moksluose.

žmonės, manęs klausia, kaip aš jaučiuosi metais pasenęs?
viskas tas pats, tik kad naujas skaičius gyvenimo istorijos knygoje, ir per praeitus nugyventus metus, aš supratau, kad turiu daraugų, tiek tinkle, ir gyvenime…. draugų kuriems aš rūpiu ir esu reikalingas