ar aš vis dar brolis kažkam esu, kai man vis dar sunku sudėlioti taškus savo realybėje, kuri atvedė mane į pasaulį, juodą dėžę su langais į mišką.

man vėl reikės išsikuopti šūdą galvoje, kad galėčiau ir norėčiau nuveikti kažką gero su kitais ir savimi…. vis dar tikiu savais draugais. bendraujančiais, pykstančiais ir išduodančiais. mano klaida, kad aš atiduodu save savo genčiai, o gal tai ne klaida o privalumas.

žinau , kad esu durnas kaip bato aulas. bet gyvenimas mane moko ir mokė dalykų kuriuos pats seniai turėjau išmokti, bet dabar kai miegu dienomis, mane apima noras pasakyti kad turiu ką ir su kuo palyginti…. ir dabar gyvenimas namuose atrodo paprastesnis ir lengvesnis.

bet apie tai kitą kartą