mano gyvenimas, SGNe praradimų virtinė, ir aš nekalbu apie fizinius dalykus…

kartais, atrodo, kad aš JIEMS kažkuo esu vertingas, ir JIE taip lengvai nenori manęs paleisti, nors man atrodo kad JIEMS reikalingas mano protas ( kuris dar liko) ir sugebėjimai kuriuos įsigyjau ( išugdžiau) savo smalsumo vedinas.

žinai, būdamas SGNe, suvokiau, kad tai ką dar galiu ir noriu pakesiti, yra be JŲ – savarnkiškam (grupiniame) gyvenime. o neveiksnaus ten niekas ne nori priimti.

mano bandymas atsistatyti veiksnumą truks amžinybę, aš tai žinau, bet ne pabandęs ne sužinosi…. sunku, kai “dega” ir norisi greičiau, bet apie tai kitą kartą