nežinau kas ir kodėl vyksta su manimi ir manyje, bet manyje dabar verda daug chaoso, ir nežinau ar sugebėsiu atlaikyti viską ir neprisidaryti dar daugiau problemų, sau ir kitiems.

manau ir bandysiu vėl išsikuopti visą šlamštą, ir gal nereikės įstaigos, bet man vėl sunku, nes dėl vieno naujo žmogaus vėl turėsiu bėgioti ir slapstytis nuo žmonių.

bent vieno žmogaus aš bandysiu atsiprašyti, nes užgavau ją, veltui ir man skaudu kad viskas vyksta taip, ir mano chaosas kabina kitus žmones.

ir kartais pamąstau, ar visas mano pasaulis kada nors bus ramus ir savas. ar būdamas čia, šituose namuose, aš sugebėsiu išmokti pamokas kurias likimas mane bando išmokinti…

karts nuo karto, man reikia viską mesti, atsiskirti nuo visko kas esu ir kuo esu, ir išeiti į mišką, pasistatyti savo palapinę kitoje vietoje, atskirai nuo visų ir visko…. tada, galbūt, kai išmoksiu klausytis savęs ir tylos, tada sugrįšiu iš savo chaotiškos realybės, realybės kuri žlugdo mane ir sudaro problemas kitiems.